- užkolis
- ùžkolis sm. (1) K.Būg, Rtr, J.Jabl(Als), DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Mžk, Yl 1. S.Dauk, Kos155, VĮ, Lkž, Lž, Žr rato ašies kaištis, užkyšis: Kad ratas nesmuktum, užkolį užkišk į ašį J. Ùžkolį užkiša, ka tekinis nenukristum DūnŽ. Šakaliniai užkoliai, arba šekščiai M.Unt. Ùžkolis nulūžo, tekinis nusmuko Krp. Užkolius priraišiok, kad par brukį važiuojant neiššokinėtum Brs. 2. prk. menkas ko pavidalas: Mažas vaikas – žmogaus ùžkolis KlvrŽ. Ir ana dar tėra vaikių užkolis Plt. ^ Mes menkiejai žmonys – tik ratų užkoliai Šts. Vieną paršelį vedė mažilelį, tokį užkoliùką Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.